Tai inžinerinių tinklų ir inžinerinių statinių kadastriniai matavimai ir jų inventorizavimas

Inžinerinių tinklų ir inžinerinių statinių kadastriniai matavimai atliekami vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 ,,Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 „Dėl nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių patvirtinimo“ bei kitai galiojančiais teisės aktais.

Inžineriniai tinklai – statinio statybos sklype (išskyrus statinio vidų) ir už jo ribų nutiesti komunaliniai ar vietiniai vandentiekio, nuotekų šalinimo, šilumos, naftos, dujų ar kito kuro, technologiniai vamzdynai, elektros perdavimo, energijos ir elektroninių ryšių tinklai kartu su maitinimo šaltiniais ir įrenginiais.

Inžineriniai statiniai – susisiekimo komunikacijos, inžineriniai tinklai, kanalai, taip pat visi kiti statiniai, kurie nėra pastatai.

Lauko inžinerinių tinklų inventorizacija – vandentiekio tinklų, nuotėkų šalinimo tinklų, naftos, dujų, šilumos, elektros ir kitų inžinerinių tinklų kadastro duomenų nustatymas ir kadastro duomenų bylos parengimas.

Nustatant vandentiekio tinklų ar nuotekų šalinimo tinklų kadastro duomenis, naudojama medžiagą bei kitus dokumentus, kurios reikia vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenims nustatyti, pateikia vandentiekio ar nuotekų tinklų savininkas ar patikėtinis (užsakovas) arba surenka matininkas.

Vandentiekio ar nuotekų tinklų kadastro duomenų nustatymo metu vietovėje atliekami šie veiksmai:

• išanalizuojami surinkti topografiniai planai, naujausi ortofotografiniai žemėlapiai, inžinerinių tinklų planai, vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių kortelės, vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių ir vamzdžių aprašymai bei erdvinių duomenų rinkinių informacija;
• atliekant kadastrinius matavimus nustatomos 10 cm tikslumu šulinių dangčių centro ir trasos posūkio taškų koordinatės;
• nustatoma 1 cm tikslumu vertikalioji šulinio ir į šulinį įeinančių arba išeinančių vamzdžių (nuotekų tinklų – vamzdžio latako), kitų vamzdžių – viršaus padėtis (gylis), kuri nustatoma nuo šulinio viršaus;
• jei numatyta matininko ir užsakovo sutartyje, nustatomas 1 cm tikslumu šulinio dangčio, dugno ir į šulinį įeinančių arba išeinančių vamzdžių (nuotekų – vamzdžio latako), kitų vamzdžių viršaus aukštis;
• nustatomi vandentiekio ar nuotekų tinklų šulinių tipai, jų numeriai, įeinančių arba išeinančių vamzdžių skaičius, skersmuo bei medžiaga, ilgis, plotis ir kiti techniniai duomenys, kurių reikia kadastro duomenims įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą;
• iš užsakovo pateiktų ar matininko surinktų dokumentų nustatoma vandentiekio ar nuotekų tinklų buvimo vieta, statybos pradžios ir pabaigos metai.

Inžinerinių statinių Nekilnojamojo turto objektų, kuriems atliekami kadastriniai matavimai, yra: susisiekimo komunikacijų (gatvių, kelių, tiltų, geležinkelių, aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų, tvorų, ir kt.), hidrotechnikos statinių ir kitų inžinierinių statinių kadastriniai matavimai. Kadastrinių matavimų reikalingi norint užregistruoti inžinerinį statinį.

Atliekant kelio kadastrinius matavimus, nustatomi kelią sudarančių sudėtinių dalių kadastro duomenys, formuojama kelio, kaip inžinerinio statinio kadastro duomenų byla ir (arba) kelio juosta užimamo žemės sklypo kadastro duomenų byla.

Kelio kadastro duomenų nustatymo metu vietovėje atliekami šie veiksmai:

• nustatomos kelio ašies (ašių, kai kelias yra su skiriamąja juosta) pradžios, pabaigos, posūkio ir atskaitos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje
• nustatomos kelio ribos posūkio taškų ir charakteringų taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, bet ne rečiau kaip 500 metrų tiesiajame kelio ruože;
• nustatomos kelio sudėtinių dalių centro, pradžios, pabaigos bei atskaitos taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
• apskaičiuojami kelio ir jo sudėtinių dalių pločiai, ilgiai ir plotai;
• nustatomas kelio suskirstymas pagal reikšmę, numeris, pavadinimas, kategorija, statybos metai, dangos bei sankasos tipai, kelio sudėtinių dalių statybinė medžiaga (pvz.: tiltams ir viadukams), statybos bei rekonstrukcijos (jei kelias buvo rekonstruotas) metai ir savivaldybės, kurioje yra kelias, pavadinimas;
• apskaičiuojamos kelio vertės vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, kainynais, normatyvais, vietovės pataisos koeficientais.

Atliekant geležinkelių linijos kadastrinius matavimus, formuojama geležinkelių linijos, kaip inžinerinio statinio, kadastro duomenų byla ir žemės sklypo, kuriame yra geležinkelių linija, kadastro duomenų byla.

Geležinkelių linijos kadastro duomenų nustatymo metu vietovėje atliekami šie veiksmai:

• nustatomos sankasos ir viršutinio kelio įrenginio ašies ir posūkio taškų, iškasų, charakteringų taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
• nustatomos geležinkelių linijos pradžios, pabaigos ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
• nustatomos kitų geležinkelių linijos įrenginių bei statinių centro ir posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje;
• apskaičiuojamos geležinkelių linijos, jos statinių ir įrenginių pločiai ir ilgiai, nustatomi kiti įrenginių duomenys;
• nustatomas geležinkelių linijos pavadinimas ir numeris bei savivaldybės pavadinimas;
• vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymu, Nekilnojamojo turto vertinimo taisyklėmis, kainynais, normatyvais, vietovės pataisos koeficientais, apskaičiuojamos geležinkelių linijos vertės.

Oro uostų, vandens uostų, kitų transporto statinių, hidrotechninių statinių, sporto inžinerinių statinių ir kitos paskirties inžinerinių statinių kadastro duomenys gali būti nustatomi atliekant kadastrinius matavimus arba pagal geodezinę ir topografinę medžiagą, nurodant panaudotos medžiagos pavadinimą ir parengimo datą.

Kitų inžinerinių statinių kadastro duomenų nustatymo metu vietovėje atliekami šie veiksmai:

• išanalizuojami surinkti topografiniai planai bei kita geodezinė ir topografinė medžiaga, naujausi ortofotografiniai žemėlapiai, kitų inžinerinių statinių įrenginių techniniai pasai ir aprašymai, erdvinių duomenų rinkinių informacija, naujausi Georeferencinio pagrindo kadastro duomenys ir informacija;
• nustatomos kitų inžinerinių statinių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje: taškinių objektų (techninių stebėjimo bokštų, vėjo jėgainių, šachtinių šulinių ir pan.) – centro; linijinių objektų (tvorų, atraminių sienučių, lieptų ir pan.) – ašinių linijų pradžios, pabaigos, posūkio taškų; plotinių objektų (aikštelių, stadionų, sąvartynų ir pan.) – kontūro posūkio taškų;
• pagal užsakovo pateiktus ar matininko surinktus dokumentus nustatoma kitų inžinerinių statinių ir jų dalių statybos (rekonstravimo, kapitalinio ar paprastojo remonto) pradžios ir pabaigos metai, statybos būklė, paskirtis, pavadinimas, žemės sklypo, kuriame yra statinys, kadastro numeris, statinio kategorija, buvimo vieta, rūšis, tipas, parametrai (skersmuo, skerspjūvis, ilgis, plotis, aukštis, gylis, grimzlė, plotas, tūris), kiekis, medžiaga bei kiti techniniai duomenys, kurių reikia kadastro duomenims įrašyti į Kadastrą;
• nustatomi kiti privalomi kokybiniai ir kiekybiniai techniniai duomenys bei būtini atributai, kurių reikia nekilnojamojo turto vertei nustatyti;
• apskaičiuojamos kitų inžinerinių statinių vertės: atkūrimo sąnaudos (statybos vertė); atkuriamoji vertė; vidutinė rinkos vertė.